6 paplitę mitai apie miegą
Beveik trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami, tad miegas daro didžiulę įtaką mūsų sveikatai ir savijautai. Todėl nenuostabu, kad pasaulyje egzistuoja daug su miegu susijusių istorijų, kurios kartais yra tikros, o kartais- tiesiog išgalvotos.
Sudarėme populiariausių miego mitų apžvalgą, kurioje aptarsime, kas iš tiesų veikia, o kas tik pramanas. Saldžių sapnų!
1. Senstant miego poreikis mažėja
Žmonėms senstant miegas tampa paviršutiniškesnis, trumpėja gilaus ir REM miego laikas, todėl senjorams dažnai būna sunkiau užmigti, o ryte jie atsibunda anksčiau. Pagrindinė šio reiškinio priežastis – sumažėjęs melotonino lygis organizme.
Melatoninas – mūsų kankorėžinėje liaukoje sintetinamas miego hormonas, reguliuojantis organizmo biologinį laikrodį, todėl vakare jaučiame, kad atėjo laikas miegoti. Tačiau melatonino sumažėjimas nereiškia, kad žmogui užtenka mažiau miego. Toks sutrikęs miegas ir miego trūkumas dažnai sukelia nuovargio ir silpnumo jausmą dienos metu.
2. Miegoti ant kietesnio čiužinio visada geriau nei ant minkšto
Mūsų patirtis rodo, kad šis mitas yra, deja, labai paplitęs ir gajus. Dažnai manoma, kad kietas čiužinys yra nugarai geresnis, nes minkštas čiužinys negali pakankamai palaikyti kūno ir sukelia nugaros skausmus. Tačiau iš tikrųjų tinkamiausio čiužinio pasirinkimas priklauso nuo paties miegančiojo – jo svorio, pageidaujamos kūno padėties ir, visų pirma, pojūčio.
Patarimus, kaip išsirinkti sau tinkamą čiužinį, rasite čia.
3. Kai kuriems žmonėms užtenka tik 5-6 valandų nakties miego
Tiesa, yra labai mažai žmonių (vidutiniškai apie du ar tris milijonus), kuriems tikrai nereikia daugiau nei 5-6 valandų nakties miego, tačiau daugumai iš mūsų kasdien vis dėlto reikia miegoti 7,5-8,5 val.
Laikui bėgant ilgalaikis miego trūkumas pradeda sekinti organizmą, prisideda prie atminties bei nuotaikos sutrikimų, viršsvorio, širdies ir kraujagyslių ligų.
4. Nėra didelio skirtumo, kada miegate – svarbu, kad miegotumėte reikiamą kiekį valandų
Atrodytų, kad nėra didelio skirtumo, ar miegate nuo vienuoliktos vakaro iki septynių ryto ar nuo keturių ryto iki pietų, nes abiem atvejais vis tiek miegate 8 valandas. Iš tikrųjų, einant miegoti per vėlai arba, atvirkščiai, per anksti, gali gerokai sutrikti cirkadinis organizmo ritmas.
Cirkadinis ritmas yra natūralus mūsų organizmo ritmas, reguliuojantis miego ir budrumo ciklus ir kartojasi kas parą. Kadangi smegenų ir sveiko organizmo funkcijos bei mūsų hormonų lygis dienos metu labai svyruoja, miegas netinkamu laiku sutrikdo natūralų organizmo biologinį laikrodį. Tai blogina miegą ir trukdo pailsėti.
5. Žadintuvo skambučio atidėjimas padeda geriau pailsėti
Turbūt nėra žmogaus, kuris kartais, ypač saldaus miego metu, išgirdęs žadintuvo skambutį, yra jį atidėjęs. Gali atrodyti, kad tai yra malonu ir kad kelių papildomų minučių miego labai reikia, tačiau iš tikrųjų žadintuvo skambučio atidėjimas yra žalingas jūsų organizmui ir daro jus labiau mieguistus.
Kodėl? Nes jūsų kūnas pamažu ruošiasi pabusti likus porai valandų iki žadintuvo skambučio, pakeldamas kūno temperatūrą ir nukreipdamas į smegenis chemines medžiagas, kurios padės jums atsikelti. Jei jūsų kūnas per pirmąjį žadintuvo skambutį jau atsibudęs (nors kartais iš pirmo žvilgsnio taip neatrodo), vėl kelioms minutėms nugrimzdimas į miegą gali sutrikdyti smegenų chemiją ir sutrikęs organizmas nežinos, ką daryti.
6. Jei negalite užmigti, gulėkite lovoje, kol užmigsite
Bendra miego ekspertų rekomendacija – jei neužmigote per 20 minučių, atsikelkite iš lovos. Vietoj vartymosi lovoje, geriau nueikite į kitą kambarį ir užsiimkite kokia nors atpalaiduojančia veikla tyloje bei prieblandoje ( jokiu būdu nenaudojant išmaniojo telefono ar kito elektroninio prietaiso), o tada grįžkite į lovą.
Priežastis, kodėl ekspertai rekomenduoja šį metodą, yra ta, kad smegenys turėtų susieti lovą su miegu. Tačiau buvimas lovoje, kai sunku užmigti, gali turėti visiškai priešingą poveikį, sukeldamas frustraciją ir nerimą. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama, pavyzdžiui, lovoje dirbti ar valgyti.