Ar mūsų miegas keičiasi kartu su metų laikais?

Kai rudenį dienos trumpėja, daugelis jaučia norą ryte ilgiau pamiegoti, o vakare anksčiau įsitaisyti po antklode. Paprastai tai vadiname rudens nuovargiu ir bandome gyventi tokiu pačiu tempu kaip vasarą.

Bet kas, jei mūsų organizmas iš tiesų nėra pritaikytas žiemą veikti tokiu pačiu ritmu kaip vidurvasarį liepos mėnesį?

Gamtoje tai visiškai natūralu. Dienos trukmė, temperatūra ir maisto prieinamumas daro įtaką daugelio gyvių rūšių aktyvumui, miegui ir energijos naudojimui. Apie žmogaus miegą taip pat kaupiasi vis daugiau duomenų, rodančių, kad mūsų miegas yra glaudžiau susijęs su metų laikais, nei leidžia manyti šiuolaikinis gyvenimo būdas.

Galų gale, mes taip pat esame gamtos dalis. Galbūt kartais verta labiau atkreipti dėmesį į tai, kaip kūnas keičia savo ritmą kartu su metų laikų kaita.

Gamtos ritmas keičiasi kartu su metų laikais

Meškos yra bene geriausiai žinomas pavyzdys. Atėjus žiemai, jų aktyvumas mažėja, medžiagų apykaita staigiai sulėtėja, ir jos kelis mėnesius praleidžia žiemos miego būsenoje.

Beje, meškos žiemos miegas nėra visiškai toks pat kaip, pavyzdžiui, šikšnosparnio ar ežio gilus žiemos miegas. Lokio kūno temperatūra nukrinta tik keliais laipsniais, ir prireikus jis sugeba reaguoti palyginti greitai. Tuo pačiu metu jo medžiagų apykaita pastebimai sulėtėja, o visas organizmas pereina į energijos taupymo režimą.

Dar įdomiau yra tai, kad net žiemos miego metu meškos „vidinis laikrodis“ visiškai neišsijungia. Yra žinoma, kad žiemojančios rudosios meškos išlaiko paros aktyvumo ir kūno temperatūros ritmus, o jų biologinis laikrodis kaip paprastai reaguoja į šviesą.

Ežiai, šikšnosparniai ir daugelis kitų smulkių žinduolių eina dar toliau: jų medžiagų apykaita ir kūno temperatūra žiemos miego metu nukrinta iki labai žemo lygio. Paukščių ir žinduolių tarpe pasitaiko ir trumpesnių, vos kelių valandų trukmės energijos taupymo laikotarpių, vadinamų torporu.

Žmogus, žinoma, į žiemos miegą nepasineria, tačiau ir mūsų organizmas reaguoja į šviesos ir tamsos kaitaliojimąsi bei pagal tai prisitaiko savo paros ritmą.

Ar žmonės žiemą miega daugiau?

Taip, žiemą žmonės miega vidutiniškai šiek tiek daugiau nei vasarą. Išsamus tyrimas, kurio metu buvo analizuota beveik 117 000 suaugusiųjų daugiau nei 73 milijonai naktų, parodė aiškų sezoninį miego trukmės skirtumą. Šiaurės pusrutulyje žmonės žiemą vidutiniškai miegojo apie 15–20 minučių ilgiau nei vasarą. Kuo arčiau pusiaujo buvo gyvenama, tuo mažesnis buvo sezoninis skirtumas.

Metų laikas taip pat daro įtaką miego laikui. Žiemą žmonės vidutiniškai keldavosi vėliau, o miego vidurys pasislinkdavo į vėlesnį laiką. Tai puikiai atitinka žinią, kad mūsų biologinį laikrodį didžiąja dalimi reguliuoja šviesos ir tamsos kaita.

Mažesniuose miego tyrimuose taip pat buvo nustatyti miego struktūros pokyčiai. Viename tyrime žiemą buvo daugiau REM miego, o rudenį – mažesnė gilaus miego dalis. Šių rezultatų negalima apibendrinančiai taikyti visiems žmonėms, nes šiame tyrime dalyvavo pacientai, turintys miego sutrikimų. Tačiau tai suteikia dar vieną užuominą, kad metų laikas daro įtaką ne tik miego valandų skaičiui.

Į šį vaizdą puikiai įsilieja ir kasmetinis laikrodžių persukimas rudenį. Perėjimas nuo vasaros laiko prie laiko juostos laiko reiškia, kad ryte šviesa atsiranda anksčiau, o vakare taip pat anksčiau sutemsta. Biologinio laikrodžio požiūriu laiko juostos laikas geriau atitinka natūralų žmogaus paros ritmą nei vasaros laikas, todėl miego ekspertai, renkantis nuolatinį laiką, teikia pirmenybę laiko juostos laikui.

Tačiau Estijos platumos sąlygomis situacija yra sudėtingesnė, nes žiemą dienos šviesos ir taip yra mažai. Laiko juosta nesuteikia mums daugiau dienos šviesos, o tik ją paankstina: rytas tampa šviesesnis, tačiau vakare taip pat anksčiau sutemsta. Kasdienio gyvenimo požiūriu vėlesnė vakaro šviesa dėl to atrodo patrauklesnė. Tačiau mūsų biologiniam laikrodžiui ypač svarbi būtent ryto šviesa, kuri padeda tinkamu laiku išlaikyti miego ir budrumo ritmą.

Todėl gera žinoti, kad didesnis miego poreikis tamsuoju metu nėra tiesiog rudens tinginystė ir apatija. Kūnas tiesiog reaguoja į trumpėjančias dienas, o mūsų miegas prisitaiko prie šviesos ir tamsos ritmo.

Ar žiemą turėtume gyventi kitaip nei vasarą?

Tikriausiai bent jau šiek tiek, nes mūsų organizmas reaguoja į per metus kintančias šviesos ir tamsos sąlygas ir pagal jas prisitaiko miego ir budrumo būsenos ritmas.

Gamtoje vasarą beveik viskas vyksta priešingai nei žiemą. Dienos ilgos, šviesos daug, augalų augimas yra aktyviausias, o gyvūnai turi daugiau laiko maistui ieškoti ir palikuoniams auginti. Žiemą daugelio rūšių aktyvumas sumažėja, o organizmas taupo daugiau energijos.

Tačiau žmogaus gyvenimo ritmas dažniausiai veikia priešingai. Tamsiuoju metų laiku darbo krūvis labai dažnai būna net didesnis nei vasarą, nors natūralios šviesos yra mažiau, o miego poreikis didėja. Tuo tarpu poilsį siejame būtent su vasara – laikotarpiu, kai dienos yra ilgiausios, o gamta aktyviausia.

Šiuo atžvilgiu mes, bent iš dalies, gyvename pagal kalendorių, kuris prieštarauja gamtos ritmui. Birželį mes atsipalaiduojame, o gruodį vis dar tikimės iš savęs ankstyvo kėlimosi, susikaupimo ir visiško darbingumo.

Įdomu, kad panaši mintis randama ir tūkstančių metų senumo kinų medicinos tradicijoje. Ten pavasaris apibūdinamas kaip augimo ir atsiskleidimo laikas, vasara – kaip aktyvumo kulminacija, ruduo – kaip pasitraukimo į vidų laikotarpis, o žiema – kaip išsaugojimo, tylos ir poilsio laikotarpis.

Žinoma, tai nėra šiuolaikinio miego mokslo rekomendacija ir nereiškia, kad žiemą turėtume nustoti dirbti. Idėja greičiau ta, kad žmogaus organizmas visus metus negyvena visiškai nekintančioje aplinkoje. Šviesos kiekis, dienos trukmė ir mūsų biologinis ritmas keičiasi kartu su metų laikais, net jei kalendorius ir darbo diena į tai neatsižvelgia.

Ką iš to galime pasimokyti savo miego atžvilgiu?

Elektrinė šviesa, centrinis šildymas ir žadintuvas leidžia mums gruodį gyventi beveik taip pat, kaip ir birželį. Tačiau organizmas vis dar vadovaujasi šviesos ir tamsos kaita.

Tai taip pat yra geras priminimas, kad miego atveju svarbu ne tik valandų skaičius. Svarbu ir tai, kokiomis sąlygomis mes ilsimės. Taip pat svarbu, kokiomis sąlygomis mes ilsimės. Ramus miegamasis bei kūnui tinkamas čiužinys ir pagalvė sukuria aplinką, kurioje kūnas naktį gali iš tikrųjų pailsėti.

Bendrovėje „Sleepwell“ mes vadovaujamės principu, kad geram miegui reikalinga gera aplinka. Metų laikai keičia mūsų ritmą, tačiau kokybiško poilsio pagrindas lieka tas pats: naktį kūnas turi turėti galimybę pailsėti patogiai ir turėdamas tinkamą atramą.

Kai šviesos mažėja, keičiasi ir tempas. Geras miegas padeda prisitaikyti prie šio pokyčio.

Jei turite neatsakytų klausimų apie miegą, lovą ar čiužinį, rašykite mums arba susisiekite per „Facebook“ ar „Instagram“. Mielai padėsime patarimais ir rekomendacijomis.